alfònsas, moters išlaikomas meilužis; pagal pranc. rašytojo A. Diuma sūnaus (1824—95) komedijos „Mesjė Alfonsas” herojaus vardą.
|
||||
alfònsas, moters išlaikomas meilužis; pagal pranc. rašytojo A. Diuma sūnaus (1824—95) komedijos „Mesjė Alfonsas” herojaus vardą. al fine [it.], muz. iki galo (kūrinį nuo natose pažymėtos vietos reikia atlikti iki galo). alfenòlas, minkštamagnetis aliuminio (16%) ir geležies (84%) lydinys; vart. silpnųjų srovių technikoje. alfamètras [↗ alfa + ↗ …metras], prietaisas, kuriuo matuojamas į katilo kūryklą ar vidaus degimo variklio cilindrą tiekiamo degiojo mišinio oro pertekliaus koeficientas α. álfa ir omegà, graikų abėcėlės pirmoji ir paskutinė raidės; pradžia ir pabaiga, viskas; neginčijamas autoritetas. alfabèt‖inis, ~ iškas [↗ alfabetas], sudėliotas, sutvarkytas pagal abėcėlę, abėcėlinis. alfabètas [pagal graikų abėcėlės pirmųjų raidžių alpha ir bēta pavadinimus], abėcėlė—raidynas, visos raidės, vartojamos kurios nors kalbos rašto sistemoje, išdėstytos tam tikra tvarka. álfa [gr. alpha]: 1. pirmoji graikų abėcėlės raidė — A α; 2*. pradžia. aleuròn‖as [gr. aleuron — miltai], augalų sėklų atsarginis baltymas, susitelkęs bespalviais grūdeliais (~o grūdeliais); dygstančio gemalo maisto medžiaga. aleuromètras [aleuron + ↗ …metras], prietaisas miltų brinkstamumui nustatyti. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai