Albiònas (lot. Albion), seniausias D. Britanijos salos pavadinimas, kurį vartojo graikai ir romėnai.
|
||||
Albiònas (lot. Albion), seniausias D. Britanijos salos pavadinimas, kurį vartojo graikai ir romėnai. albinòsai [isp. albinos], organizmai, kuriems būdingas albinizmas; albinosų žmonių ir gyvūnų oda, plaukai, plunksnos būna balti, akies rainelė — rausva, augalų lapai būna ištisai ar lopais balti (margi). albinizmas [lot. albus — baltas], baltumas — organizmams būdingos pigmentacijos stoka; būdingas augalams, gyvūnams, žmogui. albigiẽčiai [pagal Prancūzijos Albi (lot. Albiga) miesto pavadinimą], eretikų judėjimo XII—XVI a. P. Prancūzijoje dalyviai. albidumas [lot. albidus — balzganas], minkštųjų kviečių atmaina. albici‖a, ankštinis medis arba krūmas Albizzia; kai kurios ~ os rūšys — rauginiai, dekoratyviniai augalai, pvz., šilkinė akacija. albertòliai, dirbtiniai kopalai, gaminami iš modifikuotų fenolio formaldehidinių dervų. albedomètras [↗ albedas + ↗ …metras], prietaisas kūnų albedui matuoti. albèdas [lot. albedo — batis], dydis, rodantis, kokia dalis elektromagn. spindulių ar dalelių srauto, krintančio į kūno paviršių, atsispindi. albatròsas [pranc. albatros], jūros paukštis Diomedea exulans; paplitęs Ramiojo, Atlanto ir Indijos vandenynų tropinio ir subtropinio klimato juostų jūrose. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai