- Part 2036

Alba

álba2 [lot. balta], katalikų kunigo baltas liturginis drabužis, panašus į ilgus ir plačius marškinius.

álba1 [provans. aušra], trubadūrų ryto daina, kurios pagrindinis motyvas — atsisveikinimas su mylimąja auštant.

alantòjis [gr. allantoeidēs — dešros pavidalo], roplių, paukščių, žinduolių vienas gemalo dangalų; atlieka šalinimo, kvėpavimo, mitybos funkcijas.

alaninas, aciklinė aminorūgštis; visų baltymų ir kai kurių biologiškai aktyvių junginių komponentas.

alãlija [↗ a… + gr. lalia — kalba], negalėjimas kalbėti dėl galvos smegenų didžiųjų pusrutulių neišsivystymo arba jų pažeidimo.

à la lettre [sk. a lia letr; pranc], pažodžiui, žodiškai, raidiškai.

Alãchas, musulmonų dievas.

à la [sk. a lia; pranc], kaip, panašiai kaip.

akvizitorius [lot. acquisitor — įgijėjas], transporto arba draudimo įmonės (įstaigos) darbuotojas, agentas, priimantis krovinius arba draudimą.

Akvilònas (lot. Aquilo, kilm. Aquilonis), sen. romėnų dievas, įkūnijantis šiaurės vėją; atitinka graikų Borėją.