akvedùkas [pranc. aąueduc < lot. aquaeductus — vandentiekis], vandentakio (vamzdyno, drėkinimo arba energetinio kanalo) dalis, nutiesta ant atramų (virš kliūties), ppr. per tarpeklį, kelią, upę, slėnį.
|
||||
|
akvatòrija [aqua + ↗ (teri)torija], tam tikras natūralaus arba dirbtinio vandens baseino plotas, pvz., uosto Δ, įlankos Δ. akvatipija [lot. aqua— vanduo + ↗ …tipija], grafikos technika: raižinio klišė daroma iš medžio, atspaudas daromas vandeniniais dažais, būna panašus į akvarelę. akvatinta [it. acquatinta — dažytas vanduo]: 1. grafikos technika: klišė daroma iš metalo plokštės, kuri apibarstoma kanifolija ir ėsdinama azoto rūgštimi; 2. akvatintos technika sukurtas grafikos kūrinys. akvãriumas [lot. (vas) aquarium — vandens indas], indas arba įrenginys (dažn. stiklinis) vandens gyvūnams ir augalams laikyti, veisti, tirti ir demonstruoti. akvarèlė [it. acquarello < lot. aqua — vanduo]: 1. skaidrūs vandeniniai dažai; 2. tapybos technika (tapoma vandeniniais dažais); 3. akvarelės technika sukurtas dailės kūrinys. akvaplãnas [aqua + lot. planum — plokštuma], laivas su povandeniniais sparnais; jų plokštumas veikianti hidrodinaminė jėga iškelia laivą virš vandens. akvanáutika [aąua + gr. nautikē — laivyba], tiriamieji ir praktiniai darbai po vandeniu. akvanáutas [aqua + gr. nautēs — jūrininkas] ↗ hidronautas. akvamètrija [aąua + ↗ …metrija], vandens kiekio nustatymas medžiagose. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 6 | 
Naujausi komentarai