Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Aktinoidai

aktinòidai [↗ aktinis + gr. eidos — pavidalas], radioaktyvūs chem. elementai, periodinėje elementų sistemoje esantys už aktinio (atom. Nr. 90—103).

Aktino

aktino… [gr. aktis (kilm. aktinos) — spindulys], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti sąsają su spinduliais, spinduliavimu; iš centro į šonus einančių spindulių pavidalo, pvz., aktinolitas, aktinometras.

Aktinis

aktinis [gr. aktis (kilm. aktinos) —spindulys], radioaktyvus chem. elementas Ac, atom. Nr. 89; metalas.

Aktinijos

aktinijos [gr. aktis (kilm. aktinos) — spindulys], jūriniai duobagyviai Actiniaria; cilindriškos; viršutiniame gale apie burną spinduliškai išsidėstę čiuptuvai.

Aktinidija

aktinidija [gr. aktis (kilm. aktinos) — spindulys + eidos — pavidalas], vijoklinis uogakrūmis Actinidia, augantis Tol. Rytų miškuose.

Aktinidija

aktinidai ↗ aktinoidai.

Aktinas

aktinas [gr. aktis (kilm. aktinos) —spindulys], raumeninės skaidulos baltymas; aktomiozino komponentas, svarbus raumenų susitraukimui.

Aktas

ãktas [lot. actus]: 1. dokumentas, fiksuojantis privačių asmenų ir valstybės, valstybių ek. ir polit. sutartis, sandėrius; įrašas, protokolas; 2. veiksmas, poelgis; 3. veiksmas— dramos kūrinio ir jo sceninio pastatymo dalis, sudaranti tam tikrą kompozicinę vienovę; 4. psn. iškilmingas mokyklos susirinkimas, per kurį įteikiami apdovanojimai, mokslo baigimo pažymėjimai, diplomai; 5. dailės kūrinys, vaizduojantis nuogo žmogaus figūrą; 6. aristotelizmo ir tomizmo filosofijoje — realizuota būtis (potencialios būties priešybė); 7. tapsmas, vyksmas.

Aksopodijos

aksopòdijos [axōn + gr. pus (kilm. podos) — koja], plonos, spinduliškai išsidėsčiusios, pastovios formos pseudopodijos.

Aksonometrija

aksonomètrija [axōn + ↗ …metrija], mat. kūnų vaizdavimo plokštumoje metodas, kuriuo į vaizdo plokštumą projektuojamas kūnas ir su juo susijusios stačiakampės koordinačių sistemos ašys.