Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Aksonas

ãksonas [gr. axōn — ašis], anat. nervinės ląstelės (neurono) ilgoji atauga.

Aksomas

aksómas [gr. hexamiton — šešiasiūlis], audinys iš šilkinių arba cheminių siūlų su tankiais, trumpais (1—2 mm) pūkeliais.

Aksolotlis

aksolòtlis [pranc. axolotle < actekų k.], kai kurių varliagyvių lerva, gebanti veistis; naud. eksperimentams.

Aksis

ãksis, elnias Cervus axis; paplitęs Indijoje ir Šri Lankoje.

Aksiometras

aksiomètras [lot. axis — ašis + ↗ …metras]: 1. geod. ir kt. instrumentų prietaisas jų ašies nuokrypiui nuo pradinės plokštumos matuoti; 2. jūr. vairavimo įrenginio prietaisas, rodantis pakrypimo kampą.

Aksiomatizuoti

aksiomatizúoti, kurti aksiomų sistemą.

Aksiomatizacija

aksiomatizãcija [↗ aksioma], dedukcinės sistemos kūrimas.

Aksiomatika

aksiomãtika [↗ aksioma], dedukcinės sistemos aksiomų teorija; tos sistemos aksiomų visuma.

Aksioma

aksiomà [gr. axiōma]: 1. dedukcinės sistemos pradinis teiginys, priimamas be įrodymo ir sudarantis kitų teiginių įrodymo pagrindą; 2. savaime suprantama tiesa, įrodymų nereikalingas teiginys.

Aksiologija

aksiològija [gr. axia — vertybė + ↗ …logija], vertybių teorija; mokslas, tiriantis vertybių prigimtį, vertinimo pagrindus ir kriterijus.