Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Aksialinis

aksiãlinis [lot. axis — ašis], ašinis, ašies.

Aksesuaras

aksesuãr‖as [pranc. accessoire — šalutinis, antraeilis]: 1. pagalbinis daiktas ar reikmuo, pvz., apdaro ~ ai (pirštinės, šalikas, kaklaraištis, papuošalai); 2. smulkūs daiktai (tikri ar netikri), vartojami teatro spektaklyje; 3. pagalbinės vaizdo, kompozicijos detalės.

Akselerometras

akseleromètras ↗ akcelerometras.

Akselerografas

akselerogrãfas ↗ akcelerografas.

Akseleratorius

akselerãtorius ↗ akceleratorius.

Akselbantai

akselbántai [vok. Achselband < Achsel — petys + Band — juosta, kaspinas], kar. uniformos (dažn. karininkų) perpetiniai raiščiai (pynelės) su metaliniais antgaliais, prisegami prie dešiniojo peties.

Aksakalas

aksakãlas [tiurkų k.]: 1. tiurkų gimininės santvarkos giminės vadas; 2. Vid. Azijoje — gerbiamas išmintingas senas žmogus.

Akroterijas

akrotèrijas [gr. akrōtērion — viršus], skulptūrinis dekoratyvinis elementas (dažnai palmetės ar statulos pavidalo) ant frontono kraigo arba kampų.

Akrostichas

akròstichas [gr. akros — kraštinis + stichos — eilutė], eiliuotas kūrinys, kurio eilučių pradinės (viena arba kelios pirmosios) raidės, skaitant nuo viršaus į apačią, sudaro žodį arba posakį; tokiu būdu į eiliuotą kūrinį įkomponuotas žodis ar posakis.

Akropolis

akròpolis [gr. akros — aukštutinis + polis —miestas], sen. graikų miesto įtvirtintas centras (dažn. ant kalvos), vėliau svarbiausioji kulto vieta.