akrocẽfalija [gr. akros — smailus + ↗ …cefalija], smailiagalvystė — įgimta bokšto formos kaukolė.
|
||||
akrocẽfalija [gr. akros — smailus + ↗ …cefalija], smailiagalvystė — įgimta bokšto formos kaukolė. akrobolistai [gr. akrobolistoi < akrobolis — aštri lengva ietis], sen. Graikijos lengvosios kavalerijos raiteliai, ginkluoti trumpakotėmis ietimis arba lankais ir kalavijais. akrobãtiškas, daromas vikriai, mikliai; būdingas akrobatui, akrobatikai. akrobãtin‖is, susijęs su akrobatika, pvz., ~ ė mankšta, ~ is šuolis. akrobãtika [↗ akrobatas], cirko ir gimnastikos šaka, grindžiama kūno jėga, lankstumu, vikrumu, pusiausvyros išlaikymu. akrobãtas [gr. akrobateō — vaikštau ant pirštų galų]: 1. cirko artistas ar sportininkas, kultivuojantis akrobatiką; 2*. vikrus, savo vikrumą rodantis žmogus. akrilãtai, org. junginiai; akrilo rūgšties druskos ir esteriai. akrilas [lot. acer (kilm. acris) — aštrus]: 1. polivinilo acetato dažai; 2. tapybos technika (tapoma akrilo dažais). akrilãnas [angl. acrilan < lot. acer (kilm. acris) — aštrus, gailus], poliakrilo nitrilo pluošto, gaminamo JAV ir Kanadoje, pavadinimas. akridinas [lot. acer (kilm. acris) — aštrus, gailus], heterociklinis org. junginys C13H9N; geltoni kristalai. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai