Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Akceptorius

akcèptorius [lot. acceptor — priėmėjas]: 1. fiz. puslaidininkio kristalinės gardelės defektas, pvz., savasis atomas tarpmazgyje arba priemaiša, galintis prisijungti elektroną iš valentinės juostos ar donoro; 2. chem. dalelė, prisijungianti elektronus, protonus, molekules, jonus ar laisvuosius radikalus.

Akceptas

akcèptas [lot. acceptus — prisiimtas]: 1. sutikimas su kitos pusės pasiūlymu sudaryti sutartį; 2. įrašas sąskaitoje, vekselyje, liudijantis, kad padaręs įrašą asmuo sutinka dokumentą apmokėti laiku; 3. atsiskaitymo negrynaisiais forma, vartojama TSRS ir kitose socialistinėse šalyse.

Akceptantas

akceptántas [↗ akceptas], asmuo, įsipareigojęs apmokėti pateiktą sąskaitą ar vekselį.

Akcentuoti

akcentúoti [↗ akcentas]: 1. ryškiai, kirčiuojamai, pabrėžiamai tarti; 2*. kalboje ar parašytame tekste pabrėžti, išskirti svarbiausią mintį, žodį.

Akcentuacija

akcentuãcija [↗ akcentas]: 1. kurios nors kalbos kirčių sistema; 2. kirčių žymėjimas; 3. balso pakėlimas, tariant žodį arba frazę.

Akcentologija

akcentològija [↗ akcentas + ↗ … logija], kirčio mokslas; tiria kurios nors kalbos arba kalbų grupės kirčiavimo sistemą.

Akcentas

akceñtas [lot. accentus — kirtis]: 1. žodžio arba sakinio kirtis; grafinis kirčio ženklas (akūtas, gravis, cirkumfleksas); 2. negimtąja kalba ar tarmiškai kalbančio žmogaus tarties savotiškumas, atsiradęs dėl gimtosios kalbos arba tarmės įtakos, pvz., lenkavimas, dzūkavimas; 3. muz. kūrinio kurio nors garso arba akordo pabrėžimas (sustiprinimas, pailginimas, tembro paryškinimas); žymimas ženklais > , ∧ arba santrumpomis sf, fz, sfz; 4. išskiriantis, apibūdinantis, ryškesnysis elementas.

Akcelerometras

akceleromètras [accelero + ↗ …metras], prietaisas lėktuvo, raketos, erdvėlaivio pagreičiui matuoti.

Akcelerografas

akcelerogrãfas [accelero + ↗ …grafas], savirašis akcelerometras.

Akceleratorius

akcelerãtorius [lot. accelero— greitinu]: 1. transporto priemonių greičio keitimo įtaisas; 2. ek. koeficientas, išreiškiantis investicijų padidėjimo santykį su tą padidėjimą sukėlusių pajamų, vartotojų paklausos arba produkcijos padidėjimu.