Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Agnatai

agnãtai1 [lot. agnatus — giminaitis iš tėvo pusės]: 1. romėnų teisėje — visi tėvo valdžioje esantys laisvi žmonės (ne vergai), kilę iš vieno protėvio arba patekę į šeimą įsūnijimu ar santuoka; 2. germanų teisėje — vyro linijos kraujo giminaičiai vyrai.

Aglosija

aglòsija [↗ a… + gr. glōssa— liežuvis], beliežuvystė — įgimtas liežuvio nebuvimas.

Agloporitas

agloporitas, dirbtinė, poringa biri termoizoliacinė medžiaga iš sukepinto molio ir akmens anglių mišinio; vart. lengvajam betonui gaminti ir termoizoliacijai.

Aglomeratas

aglomerãtas: 1. met. smulkios rūdos, koncentratų, atliekų luitas, gautas ↗ aglomeracijos (2) būdu; 2. geol. uolienų ir mineralų neapzulintų nuolaužų biri sankaupa.

Aglomeracija

aglomerãcija [lot. agglomero — prijungiu, sukaupiu], kaupimasis, supuolimas, sukibimas, sukepimas: 1. biol. skystyje skendinčių mikroorganizmų susikaupimas į krūveles; 2. met. sukepimas — terminis procesas, per kurį smulkios medžiagos (rūda, jos koncentratai, atliekos) sukepinamos į didelius luitus, kad būtų patogiau apdirbti; 3. grupė susijungusių gyvenviečių (ppr. prie didžiųjų miestų), turinčių glaudžius ūkio, darbo, kultūros ir buities ryšius.

Agliutininai

agliutininai, medžiagos (antikūnai), susidarančios žmogaus ir gyvūnų organizme, veikiant organizmui svetimoms medžiagoms (antigenams), ir sukeliančios ↗ agliutinaciją (2).

Agliutinacija

agliutinãcija [lot. agglutino — prilipdau, priklijuoju]: 1. žodžių ir žodžių formų darybos būdas: prie šaknies, einančios ir savarankišku žodžiu, dedami afiksai, nesusiliejantys nei tarpusavyje, nei su šaknimi ir turintys vieną pastovią gram. reikšmę, pvz., totorių „kul” — ranka, „kulda” — rankoje, „kulym” — mano ranka, „kulymda” — mano rankoje; 2. med. bakterijų, kraujo kūnelių ir kai kurių medžiagų dalelių sukibimas ir nusėdimas dėl antikūnų ir antigenų sąveikos.

Agitatorius

agitãtorius, žmogus, varantis agitaciją.

Agitato

agitato [sk. adžitato; it.], muz. neramiai, triukšmingai.

Agitacija

agitãcija [lot. agitatio — raginimas, jaudinimas]: 1. polit. veikla — tam tikrų idėjų propagavimas; 2. įtikinėjimas, siekimas palenkti.