aerostãtika [↗ aero… + ↗ statika], mokslas apie dujų pusiausvyrą ir nejudančių dujų mechaninį poveikį jose esantiems kūnams.
|
||||
|
aerostãtas [↗ aero… + gr. statos — stovintis], skraidymo aparatas, kurio keliamąją jėgą sudaro specialiame apvalkale esančios lengvesnės už orą dujos (vandenilis, helis). aerosilas, smulkūs, labai lengvi silicio dioksido milteliai. aeropòrtas [↗ aero… + pranc. port — uostas], ntk. aerouostas — aerodromas su visais įrenginiais ir specialiomis tarnybomis. aeropònika [↗ aero… + gr. ponos — darbas], augalų auginimas drėgname ore, be dirvos. aeroplanktònas [↗ aero… + ↗ planktonas], oro srovių nešiojamas planktonas (mikroorganizmai, sėklos). aeroplãnas [pranc. aéroplane < ↗ aero… + planer — sklandyti], pasenęs lėktuvo pavadinimas. aeronòmija [↗ aero… + gr. nomos — dėsnis], mokslas apie aukštųjų atmosferos sluoksnių (mezosferos ir egzosferos) fiz. ir chem. procesus.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Chemijos terminai, Fizikos terminai |  Kategorija: A |  Peržiūrėta: 1 |  Nėra komentarų | aeronavigãcija [↗ aero… + ↗ navigacija], skraidymo aparatų valdymo mokslas, priemonės ir veiksmai; orientavimasis, kelio radimas skrendant. aeronáutika [↗ aero… + gr. nautikē — laivyba], žmonių skraidymas atmosferoje; aviacija, oreivystė. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai