aerobiòntai [↗ aero… + ↗ biontas] ↗ aerobai.
|
||||
aerobiòntai [↗ aero… + ↗ biontas] ↗ aerobai. aeròbinis [↗ aerobai], reikalaujantis deguonies gyvybei palaikyti, pvz., Δ organizmas (aerobas). aeròbika [angl. aerobic], labai intensyvios mankštos, atliekamos pagal estradinės muzikos taktą, kompleksas; paplito JAV, V. Europoje XX a. 8—9 dešimtmetyje (daugiausia kultivuojamas moterų). aeròbai [↗ aero… + gr. bios — gyvybė], organizmai, gyvenantys tik laisvo deguonies turinčioje aplinkoje. aero… [gr. aēr — oras], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su oru, dujomis, aviacija. aerenchimà [aēr + gr. enchyma — audinys], purus augalų audinys, kurio ląstelės plonasienės, tarpuląsčiai dideli, prisipildę oro; būdinga vandens ir pelkių augalams. aerãtorius [pranc. aérateur—vėdintuvas], mašina birioms medžiagoms purenti, vėdinti; purentuvas. aerãriumas [gr. aēr — oras], nuo saulės ir vėjo apsaugota oro vonių aikštelė. aerãcija [pranc. aération < gr. aēr — oras]: 1. vėdinimas; prisotinimas oro; 2. dirvožemio oro apykaita su atmosferos oru; ją reguliuoja žemės dirbimas ir melioracija; 3. med. ↗ arterizacija. aequo animo [sk. ekvo animo; lot.], ramiai, abejingai. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai