ad hominem [lot.], taikant žmogui.
|
||||
ad hominem [lot.], taikant žmogui. ad hoc [sk. ad hok; lot.], šiuo atveju. adhèzija [lot. adhaesio — sukibimas]: 1. priekiba — kietų kūnų, kieto kūno ar skysčio, nesimaišančių skysčių susiliečiančių paviršių sukibimas dėl kūnų dalelių sąveikos; 2. med. suaugimas, sąauga. ad exemplum [sk. ad egzemplium; lot.], pagal pavyzdį. adesỹvas [lot. ad — pas, prie + esse — būti], pašalio esamasis vietininkas, reiškiantis, kad veikėjas ar veiksmas yra prie pat to daikto, kuris pasakomas šiuo linksniu, pvz., sėdi kojosemp — sėdi prie kojų; dab. liet. kalboje išnykęs. aderminas [↗ a… + gr. derma — oda], ntk. ↗ piridoksinas. adèptas [lot. adeptus — pasiekęs]: 1. asmuo, žinantis sektos, religijos arba kitas paslaptis; 2*. idėjos, doktrinos, religijos sekėjas arba šalininkas. adeñtija [↗ a… + lot. dens (kilm. dentis) — dantis], bedantystė — kelių arba visų dantų nebuvimas. adenozinas, org. junginys C10H13N5O4; ribonukleozidas; susideda iš D-ribozės ir adenino; bespalviai kristalai. adenovirusǁai [adēn + ↗ virusai] , virusų grupė; latentinės būsenos ~ų randama tonzilėse ir virškinamajame trakte; sukelia žmogaus ir daugelio stuburinių gyvūnų ligas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai