absùrdiškas, beprasmiškas, kvailas.
|
||||
|
absùrdas [lot. absurdus — nemaloniai skambantis, netikęs], beprasmybė, prieštaringas ar visai prasmės neturintis teiginys, reiškinys; nesąmonė, niekai. abstraktùs [lot. abstractus — atitrauktas]: 1. atsietinis, atitrauktinis, nekonkretus; 2. gautas abstrahavimu; 3. nesusijęs su tikrove, nesiremiantis patyrimu. abstrãktas, daiktavardis, reiškiantis abstrakčią sąvoką, veiksmą arba ypatybę, atitrauktą nuo veikėjo arba ypatybės turėtojo, pvz., bėgimas, linksmybė, esmė, blizgesys. abstrakcionìzmas [↗ abstrakcija], XX a*, modernistinės dailės kryptis; būdinga visuomeninių ir pažintinių meninės kūrybos uždavinių neigimas, nedaiktiškumas, meninės formos elementų (linijos, dėmės, spalvos) suabsoliutinimas. abstrãkcija [lot. abstractio — atitraukimas], bendroji sąvoka, dėsnis, modelis, teorinis apibendrinimas kaip abstrahavimo rezultatas. abstrahúotis, mintimis atitrūkti, atsyti nuo daiktų kai kurių savybių ir santykių, norint išskirti esmines. abstrahúoti [lot. abstrahere — atitraukti], mintimis išskirti ir apibendrinti esmines objektų savybes ir santykius; sudaryti abstrakcijas. abstineñtas [lot. abstinens (kilm. abstinentis) — susilaikantis], žmogus, visiškai negeriantis alkoholinių gėrimų; blaivininkas. abstineñcija [lot. abstinentia — susilaikymas]: 1. susilaikymas, ppr. nuo alkoholinių gėrimų; 2. lytinis susilaikymas. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 2 | 
Naujausi komentarai