abjudikãcija [lot. abjudicatio], psn. ko nors atėmimas teismo sprendimu.
|
||||
|
abiturieñtas [lot. abituriens (kilm. abiturientis) — kas rengiasi išeiti], baigiantis ar neseniai baigęs vid. mokyklą. abitūrà [lot. abitura < abeo — išeinu], vid. mokyklos baigiamieji egzaminai ãbitas [lot. habitus — išorė; apdaras, drabužis], ilgas vienuolių drabužis. abisãlė [gr. abyssos — bedugnė], vandenynų didžiausių gylių (daugiau kaip 2000 m) zona, kurios vanduo beveik nejuda, yra žemos temperatūros, pastovaus druskingumo ir tankio; abisalinė zona. abiòzė [↗ a… + ↗ …biozė], maisto produktų konservavimo būdas — mikroorganizmų sunaikinimas šildymu, el. srove, jonizuojančiaisiais spinduliais, ultragarsu, tik mikroorganizmams nuodingomis medžiagomis, steriliu mikroorganizmų filtravimu iš produkto. abiòtin‖is [↗ a… + ↗ biotinis], negyvas — priklausantis negyvajai medžiagai, pvz., ~iai faktoriai; negyvenamas, pvz., ~ė sfera. abiogenèzė [↗ a… + ↗ biogenezė], savaiminis gyvybės atsiradimas iš neorganinės medžiagos. ab intestąto [lot.], be testamento, pagal įstatymą (paveldėti turtą); be paskutinės valios pareiškimo. ab inįtio [sk. ab inicijo; lot.], nuo pradžios. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 1 | 
Naujausi komentarai