abažuras [pranc. abat-jour], ntk. lempos gaubtas.
|
||||
abažuras [pranc. abat-jour], ntk. lempos gaubtas. abãzija [↗ a… gr. basis — ėjimas], nepaėjimas, atsirandantis dažniausiai dėl nervų sistemos ligų. abãzas [pagal Persijos šacho Abaso I (valdė 1587—1629) vardą], senovinė Persijos ir kitų Rytų šalių smulki sidabrinė moneta. a battuta [it.], muz. pagal taktą, ritmingai, tiksliai išlaikant natų vertę. abatijà, abato valdomas katalikų vienuolynas su jam priklausančiomis valdomis. abãtas [lot. abbas (kilm. abbatis) < aram. abba — tėvas]: 1. kai kurių senesniųjų katalikų vienuolių ordinų (benediktinų, cistersų ir kt.) vienuolyno (abatijos) viršininkas; 2. Prancūzijos, Italijos katalikų bažnyčios kunigas. abandònas [pranc. abandon — palikimas, atsisakymas], savininko teisių į apdraustąjį turtą, pvz., laivą arba jo krovinį, perleidimas draudimo įstaigai su sąlyga, kad ji sumokėtų jam visą draudimo sumą. abalienãcija [lot. abalienatio], turto nusavinimas arba perleidimas. abãkas [gr. abax (kilm. abakos)]: 1. skaičiavimo lenta, skaitytuvų prototipas; vartotas sen. Egipte, Graikijoje, Romoje, vėliau V. Europoje (iki XVIII a.); 2. viršutinė kapitelio dalis (dažn. keturkampės plokštės pavidalo). abakà [isp. abaca < tagalų k.], labai tvirtas pluoštas, gaminamas iš pluoštinio banano (Musa textilis) lapamakščių. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai