analitin‖s [gr. analytikos]: 1. susijęs su analize, naudojantis analizę, kuris remiasi analize, skaidymu, sudedamųjų dalių tyrimu; 2. ek. detalizuotas, parodantis sudedamąsias dalis, pvz., ~ ė apskaita; 3. lingv. sudaromas iš pagalbinių ir savarankiškos leksinės reikšmės žodžių, reiškiamas jais, o ne paties žodžio formomis, pvz., pranc. „de la table” — „stalo” yra ~ ė gram. forma; ~ ės kalbos — kalbos, kuriose žodžių gram. reikšmės ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami ~ ėmis formomis, pvz., anglų, prancūzų, bulgarų kalbos.
Leave a Reply