Kompozicija

kompozicija [lot. compositio — sudėstymas, sukūrimas]: 1. meno kūrinio elementų išdėstymas, jų tarpusavio ryšys ir santykis su visuma; sandara, struktūra, konstrukcija, architektonika; 2. muz. kūrinys; 3. muz. disciplina, dėstoma konservatorijose ir kai kuriose kitose muz. mokyklose; teorinis ir praktinis muz. kūrimo mokymas; 4. dailės kūrinio rūšis; būna istorinės, buitinės ar kitos tematikos, kai kada abstrakti; 5. mat. algebrinė operacija — taisyklė, pagal kurią kiekvienai aibės elementų porai priskiriamas trečias tos pačios aibės elementas, vadinamas pirmųjų dviejų sumą, sandauga ir kitaip; 6. specialiai parengtas, sudarytas tam tikrų medžiagų derinys, norint gauti tam tikrą efektą, savybę, pvz., parfumerinė Δ.