Konstrukcija

konstrùkcij‖a [lot. constructio — sustatymas, sandara], ko nors sudėtinė dalis: 1. statinio kolona, santvara arba sudėtinių dalių grupė, kuriai būdinga tam tikra apibrėžta paskirtis (laikančiosios ~os), vienoda medžiaga (gelžbetoninės ~os), toks pat gaminimo būdas (monolitinės ~os); 2. mašinos, įrenginio, mechanizmo, detalės sandara; 3. lingv. sintaksinis vienetas, turintis būdingų morfologinių, sintaksinių ir semantinių ypatybių; pvz., absoliutinė, nominatyvinė, ergatyvinė Δ.