kontenpliatyvùs: 1. linkęs į kontempliaciją, apmąstymus, sutelkiantis dėmesį į savo vidaus pasaulį; 2. pasyviai stebintis, apmąstantis tikrovę.
|
||||
Kontenpliatyvuskontenpliatyvùs: 1. linkęs į kontempliaciją, apmąstymus, sutelkiantis dėmesį į savo vidaus pasaulį; 2. pasyviai stebintis, apmąstantis tikrovę. Susiję žodžiai |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Leave a Reply