Krizė

krizė [gr. krisis — sprendimas, nuosprendis, baigtis]: 1. persilaužimas, sunki pereinamoji būklė; 2. med. ryškus ligos lūžis, kai ligoniui staiga krinta pakilusi temperatūra; 3. stiprių skausmų priepuolis, pvz., inkstų Δ; 4. kapitalistinio reprodukcijos ciklo fazė, einanti po pakilimo — ek. sutrikimas, smukimas; 5. klasinėje visuomenėje — visuotinis nepasitenkinimas ir pasipiktinimas šalyje esama padėtimi; 6. dalinis arba visiškas vyriausybės atsistatydinimas, žlugus jos politikai arba iškilus nesutarimams tarp valdančiųjų partijų arba tarp ministrų.