Mana

manà1 [gr. manna < hebr. mān]: 1. pagal Bibliją — stebuklingas maistas, kritęs iš dangaus keliaujantiems per dykumą žydams; 2. kerpės, kurių gniužulas neprisitvirtinęs prie substrato, dėl to vėjo pakeliamas ir toli nunešamas; 3. kai kurių augalų, pvz., Fraxinus ornus, Tamarix mannifera, sultys, kietėjančios ore; jose yra cukrų, alkoholio manito.