monadà [gr. monas (kilm. monados) — vienetas, kas nedalijama], pirmapradis neskaidomas, konstruktyvus būties elementas; terminą vartojo pitagorininkai, Platonas, neoplatonikai, Dž. Brunas, G. Leibnicas.
|
||||
Monadamonadà [gr. monas (kilm. monados) — vienetas, kas nedalijama], pirmapradis neskaidomas, konstruktyvus būties elementas; terminą vartojo pitagorininkai, Platonas, neoplatonikai, Dž. Brunas, G. Leibnicas. Susiję žodžiai |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Leave a Reply