monopòlis1 [gr. monopōlion < monos — vienintelis + pōleō — parduodu]: 1. išimtinė asmens, asmenų grupės ar valstybės teisė veikti kurioje nors srityje; 2. būklė, situacija, faktiškai leidžianti kuriam nors asmeniui arba organizacijai veikti tam tikroje srityje be konkurencijos.
Leave a Reply