obòjus [pranc. hautbois < haut — aukštas + bois — medis (medžiaga)], medinis pučiamasis muz. instrumentas; tiesus, į galą šiek tiek platėjantis vamzdelis su dvigubu liežuvėliu; diapazonas h — g3.
|
||||
Obojusobòjus [pranc. hautbois < haut — aukštas + bois — medis (medžiaga)], medinis pučiamasis muz. instrumentas; tiesus, į galą šiek tiek platėjantis vamzdelis su dvigubu liežuvėliu; diapazonas h — g3. Susiję žodžiai |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Leave a Reply