Oktava

oktavà [lot. octava — aštuntoji]: 1. fiz. okt. dažnių intervalo nesisteminis bematis vienetas; 1 okt = log2 (f2/f1,) = 1200 ct (centų) = 301 Sav (sąvarui); čia f1 ir f2 — dažnių intervalo apatinis ir viršutinis ribiniai dažniai; 2. muz. intervalas, apimantis 8 diatoninės gamos laipsnius; būna grynoji (6 tonų apimties), sumažintoji (5 tono) ir padidintoji (6 tono); 3. aštuntasis diatoninės gamos laipsnis; 4. temperuoto garsaeilio dalis; apima 12 garsų(c—h); 5. 8 laipsnių apimties intervalu dubliuojama melodija; būdinga virtuozinei instrumentinei muzikai; chore ją kai kada atlieka žemiausieji bosai (vad. oktavistai); 6. eiliuoto kūrinio strofa iš 8 eilučių, kurių 1-oji rimuojama su 3-ąja ir 5-ąja, 2-oji — su 4-ąja ir 6-ąja, 7-oji — su 8-ąja.