orãcija [lot. oratio — kalba, pranešimas]: 1. sen. Graikijoje ir Romoje — apgalvota, specialiai sukonstruota (pagal retorikos principus) kalba, kuria stengiamasi įtikinti klausytojus, paveikti jų jausmus ir valią; prakalba; 2. tautosakos žanras — humoristinė prakalba, sakoma per vestuvių, kalendorinių švenčių, darbo apeigas.
|
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 8 | 
Leave a Reply