orãtorius [lot. orator < oro — kalbu]: 1. kalbėtojas, asmuo, sakantis kalbą susirinkime; 2. iškalbingas, mokantis sakyti viešas kalbas žmogus.
|
||||
Oratoriusorãtorius [lot. orator < oro — kalbu]: 1. kalbėtojas, asmuo, sakantis kalbą susirinkime; 2. iškalbingas, mokantis sakyti viešas kalbas žmogus. Susiję žodžiai |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Leave a Reply