pãtentas [lot. patens (kilm. patentis) — atviras, aiškus]: 1. dokumentas, patvirtinantis, kad techn. sprendimą valstybė laiko išradimu, ir suteikiantis asmeniui, kuriam jis išduodamas, išimtinę teisę tą išradimą realizuoti; 2. dokumentas, suteikiantis teisę verstis kokiu nors verslu; 3. konsulato vadovo paskyrimo dokumentas; 4. vid. amžių Europoje — dokumentas, įrodantis asmens teisę eiti tam tikras pareigas, gauti titulą; 5. liudijimas, duodamas užsienio laivui, apie to laivo ir uosto, kuriame jis buvo sustojęs, sanitarinę būklę.
Leave a Reply