prelãtas [lot. praelatus — turintis pirmenybę, paskirtas viršininku, vyresniuoju]: 1. katalikų ir kai kurių protestantų bažnyčių dvasininkas, einantis aukščiausias bažn. pareigas (patriarchas, arkivyskupas, metropolitas, vyskupas); 2. aukšto rango katalikų dvasininkų garbės arba ypatingas teises teikiantis titulas; 3. katalikų dvasininkas, valdantis iš vyskupijos išskirtą ir vyskupui nepavaldžią teritoriją.
Leave a Reply