Stabilizatorius

stabilizãtorius [stabilis], įtaisas, prietaisas, darantis ką nors pastovų, kuo mažiau kintantį: 1. aerodinaminis paviršius, suteikiantis skrendančiam lėktuvui, dirižabliui, raketai, minai pastovumą; 2. giroskopinis įrenginys, mažinantis laivo supimą; 3. elektrotechnikos įtaisas, automatiškai palaikantis tam tikrą, dažnį arba srovės stiprumą nepriklausomai nuo jų svyravimų maitinimo tinkle ir leistinų apkrovos kitimų; 4. chem. medžiaga, lėtinanti plastikų, gumos irimą.