stenotòpinis [↗ steno… + gr. topos — vieta], biol. prisitaikęs gyventi, augti tik tam tikruose biotopuose ir nepasitaikantis kt. vietose, pvz., spanguolės auga tik raistuose, gervės gyvena tik aukštapelkėse.
|
||||
Stenotopinisstenotòpinis [↗ steno… + gr. topos — vieta], biol. prisitaikęs gyventi, augti tik tam tikruose biotopuose ir nepasitaikantis kt. vietose, pvz., spanguolės auga tik raistuose, gervės gyvena tik aukštapelkėse. Susiję žodžiai |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Leave a Reply