struktūralizmas [angl. structuralism < ↗ struktūra]: 1. metodologinė visuomenės mokslų (lingvistikos, literatūrologuos, religijotyros, kultūrologijos) kryptis ir metodas, svarbiausiu uždaviniu laikanti tiriamojo objekto abstrakčios struktūros, genezės analizę, t. p. struktūros filosofijos ir ideologijos interpretacijas; 2. XX a. vid. literatūrologijos kryptis ir metodas, kurie pagrindiniu tyrimo objektu laiko kūrinio struktūrą, jos elementų (ypač dvinarių) tarpusavio santykius ir funkcinę prasmę, santykius su visuma; 3. struktūrinė kalbotyra — XX a. vid. kalbotyros kryptys (funkcinė kalbotyra, glosematika, deskriptyvinė kalbotyra), laikančios kalbą hierarchiškai organizuota ženklų sistema.
Leave a Reply