bejus [turkų k. bey — ponas], Art. ir Vid. Rytų šalyse — gimininės genties, vėliau feodalinės diduomenės titulas; tą titulą turėjęs asmuo; plačiąja reikšme — ponas.
|
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 8 | 
Leave a Reply