budà [skr. buddha — atbudęs, praregėjęs; išmintingas], budistas, pasiekęs aukščiausią dvasinio tobulumo lygį ir galintis padėti kitiems tobulėti.
|
||||
Budabudà [skr. buddha — atbudęs, praregėjęs; išmintingas], budistas, pasiekęs aukščiausią dvasinio tobulumo lygį ir galintis padėti kitiems tobulėti. Susiję žodžiai |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Leave a Reply