degenerãcija [pranc. dégénération < lot. degenero — išsigimstu], išsigimimas, suprastėjimas: 1. augalų arba gyvūnų vertingų prisitaikomųjų arba ūkinių savybių blogėjimas iš kartos į kartą; 2. ląstelių arba organų irimas organizmų ontogenezės metu, pvz., buožgalvio uodegos išnykimas, jam virstant varle; 3. organizmų supaprastėjimas (organų redukcija) filogenezės metu, pasikeitus gyvensenai; 4. pakitimai, atsirandantys, sutrikus medžiagų apykaitai, kitaip ↗ distrofija.
Leave a Reply