dignitorius [lenk. dygnitarz < lot. dignitas — orumas]: 1. vergovinėse ir feodalinėse valstybėse — rango valstybės pareigūnas; 2. aukštas pareigas einantis ar aukštą titulą turintis katalikų bažnyčios asmuo, pvz., vyskupas, kardinolas.
|
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 9 | 
Leave a Reply