akceñtas [lot. accentus — kirtis]: 1. žodžio arba sakinio kirtis; grafinis kirčio ženklas (akūtas, gravis, cirkumfleksas); 2. negimtąja kalba ar tarmiškai kalbančio žmogaus tarties savotiškumas, atsiradęs dėl gimtosios kalbos arba tarmės įtakos, pvz., lenkavimas, dzūkavimas; 3. muz. kūrinio kurio nors garso arba akordo pabrėžimas (sustiprinimas, pailginimas, tembro paryškinimas); žymimas ženklais > , ∧ arba santrumpomis sf, fz, sfz; 4. išskiriantis, apibūdinantis, ryškesnysis elementas.
Leave a Reply