Džataka

džãtaka [< skr.], sen. indų lit. rūšis — pasakėčių, pasakų, buitinių ir avantiūrinių apysakų pobūdžio proziniai su eiliuotais intarpais kūriniai pali kalba; seniausieji jų įeina į budistų kanoną „Tripitaka” (V—II a. pr. m. e.).