epigenèzė [↗ epi… + ↗ genezė]: 1. teorija, teigianti, kad organizmų embrioninio vystymosi metu iš bestruktūrės masės atsiranda ir progresyviai diferencijuojasi naujos struktūros, susidaro organai; 2. geol. uolienų ir mineralų antrinis kitimas, kuris vyksta nedidelio slėgio ir panašios kaip Žemės paviršiuje temperatūros sąlygomis.
Leave a Reply