eseñcija [lot. essentia — esmė]: 1. reiškinio esmė; Aristotelio filosofijoje — pastovių būties savybių visuma; scholastikoje — potencialus reiškinio elementas, reiškinio priešybė; egzistencializme — egzistencijos priešybė; 2. lakūs eteriniai aliejai, gaunami iš augalų distiliacijos būdu; 3. stiprus tirpalas, pvz., acto Δ, arba ištrauka (ekstraktas).
Leave a Reply