kabinètinis: 1. susijęs su kabinetu, esantis kabinete; 2*. neturintis gyvo ryšio su praktika, atitrūkęs nuo gyvenimo, pvz., Δ mokslininkas, Δ darbuotojas.
|
||||
Kabinetiniskabinètinis: 1. susijęs su kabinetu, esantis kabinete; 2*. neturintis gyvo ryšio su praktika, atitrūkęs nuo gyvenimo, pvz., Δ mokslininkas, Δ darbuotojas. Susiję žodžiai |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Leave a Reply