kánta [lot. cantus — dainavimas, giedojimas], sen. giesmė (XVI—XVII a. religinė, vėliau pasaulietinė), atliekama dainininkų ansamblio arba choro be instrumentų pritarimo.
|
||||
Kantakánta [lot. cantus — dainavimas, giedojimas], sen. giesmė (XVI—XVII a. religinė, vėliau pasaulietinė), atliekama dainininkų ansamblio arba choro be instrumentų pritarimo. Susiję žodžiai |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Leave a Reply