kartèčė [lenk. kartacz < it. cartoccio — ryšulys; šovinys]: 1. XIV—XVI a. iš patrankos iššaunami akmenys, metalo gabalai; 2. XVII—XIX a. kulkų pripildytas artilerijos sviedinys, kuris sprogdamas plačiai jas pasklaido; 3. stambūs medžioklinio šautuvo šratai.
|
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 2 | 
Leave a Reply