absùrdiškas, beprasmiškas, kvailas.
|
||||
absùrdiškas, beprasmiškas, kvailas. abù [arab. tėvas], musulmonų šalyse — sudėtinė asmenvardžio dalis, reiškianti „tėvas“ (prieš sūnaus vardą); valdytojas, savybės turėtojas. abùlija [gr. abulia — neryžtingumas], psichol. bevališkumas, liguistas valios susilpnėjimas ar jos netekimas; reiškiasi nesugebėjimu ką nors nuspręsti, imtis kokios nors veiklos. ãbveras [vok. Abwehr], fašistinės Vokietijos kar. žvalgybos ir kontržvalgybos organas. abzãcas [vok. Absatz]: ntk. 1. įtrauka (atitraukimas) pirmojoje pastraipos eilutėje; 2. pastraipa — teksto dalis nuo vienos iki kitos atitrauktos teksto eilutės. accelerando [sk. ačelerando; it.], muz. greitinant tempą. acefãlija [↗ a… + ↗… cefalija], begalvystė — įgimtas galvos nebuvimas. acet… [lot. acetum — actas], chem. terminų dalis, rodanti įvardijamų junginių ryšį su acto rūgštimi, pvz., acetamidas (acto rūgšties amidas). acetabuliãrija, vienaląstis žaliadumblis Acetabularia, paplitęs tropinės ir subtropinės juostų jūrose. acetaldehìdas [↗ acet… + ↗ aldehidai], org. junginys CH3CHO, acto rūgšties aldehidas; bespalvis skystis. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai