acetonèmija [↗ acetonas + gr. haima — kraujas], acetoninių kūnų padaugėjimas kraujyje.
|
||||
|
acetonùrija [↗ acetonas + gr. uron — šlapimas], acetoninių kūnų padaugėjimas šlapime. achãj‖ai [gr. Achaioi], viena svarbiausių senovės graikų genčių; Homeras ~ais vadino visus graikus. Achašvèras ↗ Ahasveras. Acheròntas (gr. Acherõn, kilm. Acherontos): mit. 1. sen. graikų deivės Gėjos sūnus, tiekęs vandenį su Dzeusu kovojantiems titanams; už tai paverstas požemine upe; 2. liūdesio upė Hade.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Mitologijos terminai |  Kategorija: A |  Peržiūrėta: 3 |  Nėra komentarų | Achìlas (gr. Achil(l)eus), Trojos karo graikų karžygys, Homero „Iliados“ personažas; jo kūne buvusi tik viena sužeidžiama vieta — kulnas. achìlija [↗ a… + gr. chylos — sultys], sulčių neišskyrimas, pvz., skrandžio Δ, kasos Δ. Achìlo kulnas [↗ Achilas], žmogaus silpnybė, sužeidžiamoji vieta. achòlija [↗ a… + gr. cholē — tulžis], tulžies sumažėjimas arba visiškas jos nebuvimas. achondrìtas [↗ a… + ↗ chondritas2] akmeninis meteoritas be chondrų. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai