altõrius [lot. altar < altus — aukštas]: 1. aukuras; senovėje — paaukštinta aukojimų vieta; 2. daugelio religijų kulto apeigų atlikimo vieta; krikščionių bažnyčioje — tam tikras stalas (mensa), prie kurio dvasininkas laiko pamaldas.
|
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 1 | 
Leave a Reply