Asonansas

asonánsas [pranc. assonance < lot. assono — atsiliepiu]: 1. sąskambis; 2. vienodų balsių (ppr. žodžių pradžios) kartojimasis poezijos kūrinio eilutėje, frazėje, strofoje, pvz.: „audžia, audžia auksagijį audimėlį” — B. Sruoga; 3. netikslus rimas, kurio kirčiuoti balsiai vienodi, o priebalsiai skirtingi, pyz., kaujas — saulė.