barbakãnas [it. barbacane], vid. amžių mūrinis bokštas su šaudymo angomis miesto vartams, tiltams ginti.
|
||||
|
barbamilis, migdomasis vaistas, barbitūro rūgšties darinys. bárbaras [gr. barbaros]: 1. sen. Graikijoje ir Romoje — svetimšalis; 2*. tamsus, žiaurus žmogus, kultūros naikintojas. bárbariškas [↗ barbaras], tamsus, nekultūringas; grubus, žiaurus. barbarizmas [gr. barbarismos — negraikiškas posakis], svetimybė, lit. kalbos normoms prieštaraujantis žodis, žodžio forma arba sintaksinė konstrukcija, paimta iš kt. kalbos.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Literatūros terminai |  Kategorija: B |  Peržiūrėta: 10 |  Nėra komentarų | barbarýb‖ė [↗ barbaras]: 1. žmonijos istorijos antroji epocha; ~ės terminą sukūrė ir žmonijos istoriją suskirstė į laukinumo, ~ės ir civilizacijos epochas A. Fergusonas (Fergusson, Škotija); 2. pažiūrų į kultūros vertybes obskurantiškumas, nekultūringumas; papročių šiurkštumas, laukinumas, žiaurumas. barbètai [pranc. barbet], medžioklinių šunų veislė. barbitūrãtai, barbitūro rūgšties dariniai; vart. kaip migdomieji ir traukulius slopinantys vaistai. barbiturinė rūgštis,org. junginys H2C(CONH)2CO; balti kristalai. barbizoniẽčiai [pagal Barbizono (Barbizon) kaimo Prancūzijoje pavadinimą], pranc. tapytojų grupė, kūrusi XIX a. vid. Barbizone. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai