batutá [it. battuta — kirtis, taktas], dirigento lazdelė (iki XVIII a. ilga lazda, kuria dirigentas mušdavo taktą į grindis arba į pultą).
|
||||
batutá [it. battuta — kirtis, taktas], dirigento lazdelė (iki XVIII a. ilga lazda, kuria dirigentas mušdavo taktą į grindis arba į pultą). batùtas [it. battuta — smūgis], spyruokliuojantis tinklelis, ištemptas ant horizontalių rėmų; naud. cirko ir sporto numeriams. batỹras [< tiurkų k.]: 1. sen. tiurkų ir mongolų titulas, teiktas už kar. nuopelnus; 2. kazachų, kirgizų, uzbekų, baškirų ir kt. tiurkų tautų karžygys. bazáltas [lot. basaltes], dažniausiai randama vulkaninė uoliena; smulkiagrūdė juoda, tamsiai pilka. bãzė [gr. basis — pagrindas]: 1. pagrindas, pamatas, atramos taškas; 2. archit. profiliuotos plokštės pavidalo apatinė kolonos arba piliastro dalis; 3. sandėliai, dirbtuvės, kartais ir teritorijos dalis su patalpomis ir tam tikromis atsargomis kariuomenei, ekspedicijoms, įstaigoms aprūpinti, pvz., karinė Δ, turistų Δ; 4. įstaigos tipas; rūpinasi tiekimu arba aptarnavimu, pvz., prekių Δ, knygų Δ, ekskursijų Δ; 5. ekonominė visuomenės struktūra, tam tikros visuomenės gamybinių santykių visuma; 6. geod. pagrindinė trianguliacijos linija, kurios ilgis nustatomas tiesioginiu matavimu; 7. mat. vektorinės erdvės tiesiškai nepriklausomų vektorių sistema; 8. atstumas tarp transporto priemonės priekinės ir užpakalinės ašies; jeigu ašys įtaisomos po dvi greta, atskaitos tašku imamas atstumo tarp gretimų ašių vidurys; 9. mechaniniame apdirbime — detalės paviršiai, linijos arba taškai, kuriais ji remiasi dirbdama arba apdirbama arba pagal kuriuos ji orientuojama kt. detalių atžvilgiu; 10. tranzistoriaus sritis, esanti tarp emiterio ir kolektoriaus; 11. chem. junginys, turintis hiroksilo grupę — OH; 12. geogr. erozijos Δ — baseino, į kurį įteka vandens srovė, lygis; 13. lingv.artikuliacijos Δ — tarties įgūdžių visuma, būdinga ta pačia kalba ar tarme kalbantiems žmonėms. bazidė [gr. basidion — mažas pamatas], buoželė — papėdgrybių organas (buožės pavidalo ląstelei, ant kurio susidaro sporos; papėdė. bazidiomicètai [↗ bazidė + gr. mykēs (kilm. mykētos) — grybas], papėdgrybiai — aukštesnieji grybai Basidiomycetes, kurių sporos susidaro ant buoželių formos organų bazidžių, arba papėdžių. bazilijõnai, katalikų vienuolių ordinas; Δ laikosi Cezarėjos vyskupo Bazilijaus Didžiojo (330—379) regulos. bazilika [lot. basilica < gr. basilikē — karaliaus rūmai]: 1. daugianavis pailgo stačiakampio plano pastatas su aukštesne vidurine nava; 2. aukščiausia katalikų šventyklų (bažnyčių) kategorija, teikiama popiežiaus. bazilikas [gr. basilikon], puskrūmis arba krūmas Ocimum; turi eterinių aliejų; vaistinis, prieskoninis augalas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai